Eitminiškių gimnazijos ketvirtos ir penktos klasių mokiniai kartu su savo auklėtojomis vasariškai karštą rugsėjo 17 dieną pradėjo palikdami pėdas ant minkšto, geltono smėlio kopos miško viduryje. Toks vaizdas itin netikėtas akims, įpratusioms matyti smėlėtą tik jūros pakrantę. Aplink kopą – gležnos neaukštos pušaitės, liauni berželiai. Stovint kopos papėdėje kyla jausmas, kad jei persirisi per ją, gal pamatysi jūrą? Tačiau jos ten nėra, kaip nėra ir pajūriui būdingo stipraus medžių ir vandens ošimo. Bartkuškio kopa – netikėtumas miško gilumoje.
Tuo pačiu pažinome Neries regioninį parką – keliavome Dūkštos bei Ąžuolyno pažintiniais takais. Keliaujant Dūkštos taku teko eiti įvairiomis dangomis. Pramintus takus keitė žvyruoti ir asfaltuoti keliai, o įkalnėse ir nuokalnėse įrengti mediniai laiptai. Take jų gausu, kadangi maršrutas eina kalvotu reljefu. Grįžome saulutės parausvintais skruostais, pavargę, bet laimingi!
